Hvernig leysa mį fjįrhagsvanda heimilanna meš nżrri stjórnarskrį

Stundum heyrist ķ umręšum um stjórnlagažing aš stjórnarskrįin sé įgęt og aš öšruvķsi stjórnarskrį hefši ekki getaš komiš ķ veg fyrir Hruniš.  Žetta er ekki rétt, og žaš sem meira er; nż stjórnarskrį getur leišrétt Hruniš aš miklu leyti og algerlega leyst skuldavanda heimilanna. Fyrst, hvernig öšruvķsi stjórnarskrį hefši getaš komiš ķ veg fyrir Hruniš:  Stjórnarskrį į aš taka į valddreifingu, gęta žess aš einn hópur nįi ekki yfirburšarstöšu ķ samfélaginu.  Žaš hefur legni veriš vitaš aš stjórnarskrįr hafa ekki tekiš į žvķ aš hęgt er aš nį algerlegum pólitķskum undirtökum meš aušmagni.  Žaš er ekki girt fyrir žaš ķ stjórnarskrįm aš hęgt sé aš dęla peningum ķ stjórnmįlaflokka og stjórnmįlamenn, kaupa upp alla fjölmišla, lįta almannatengslafyrirtęki móta skošanir fólks og įhrifamanna, reka kosningabarįttu meš auglżsingum o.s.fr. o.s.fr.  Hefši stjórnarskrįin okkar komiš ķ veg fyrir žessa samžjöppun valds meš aušmagni. ž.e. aš hęgt sé aš kaupa upp lżšręšiš, žį hefši aldrei oršiš hér Hrun.  Žau įkvęši sem hęgt hefši veriš aš hafa ķ stjórnarskrį, og žurfa aš fara inn ķ nżja stjórnarskrį eru reifuš ķ grein minni “Samžjöppun Fjölmišlavalds”  Ķ öšru lagi; hvernig er hęgt aš t.d. leysa skuldavanda heimilanna meš nżrri stjórnarskrį? Nżjar stjórnarskrįr eru išulega skrifašar ķ kjölfar žess aš vįlegir atburšir hafa gerst ķ samfélaginu.  Nślega hafa hörmulegir atburšir gerst į Ķslandi, žaš stefnir ķ aš einn af hverjum tveimur ķslendingum eigi ekki neitt ķ ķbśšarhśsnęši sķnu, gjaldmišillinn er hruninn o.s.fr.  Ennfremur er ljóst aš ekki var sagt satt orš ķ fjölmišlum landsins įrum saman, og algerlega sneytt hjį aš upplżsa um žaš sem mįli skipti.  Stjórnarskrįr sem skrifašar eru sérstaklega ķ kjölfar alvarlegra atburša eru oft meš beinar tilvķsanir ķ og įkvęši um žessa atburši.  Žaš er žvķ ekkert óešlilegt aš vikiš verši aš Hruninu sérstaklega ķ nżrri stjórnarskrį.  Žar gęti t.d. stašiš:   “Ef žaš veršur kreppa (samkvęmt višurkenndum skilgreiningum) ķ landinu vegna umsvifa fjįrmįlageirans žį skulu öll veršmęti sem ennžį eru į höndum manna er unnu viš eša höfšu įvinning af fjįrmįlaumsvifunum er leiddu til kreppunnar ganga upp ķ aš greiša skašann sem rķkissjóšur og almenningur varš fyrir beint eša óbeint.  Žetta įkvęši skal vera afturvirkt um 15 įr.”  Hér aš nešan er višbót žar sem lesa mį hugmyndir aš nįnari śtfęrslu į žessari klausu (uppkast). Margan annan ójöfnuš er hęgt aš leišrétta meš sjórnarskrį, ef gott fólk velst į stjórnlagažing žį gętu žetta oršiš mikilvęgustu kosningar ķ sögu lżšveldisins hingaš til.    Višbót, nįnari śtfęsla: Varšandi kreppur sem ekki eru orsakašar af nįttśruhamförum eša umhverfisslysum  Viš kreppu* er stjórnvöldum heimilt/skylt aš grķpa til įkvešinna neyšarlaga. Ef kreppuna mį rekja til athafna einnar įkvešinnar atvinnugreinar, įkvešinnar starfssemi eša hóps tengdra einstaklinga žį taka gildi įkvešin neyšarlög sem hafa žaš aš markmiši aš žessi atvinnustarfsemi og einstaklingar sem aš henni stóšu beri sjįlfir eins stóran hluta skašans og hęgt er į eftirfarandi mįta: a.  Aršur sem greiddur hefur veriš śt į ofannefndu tķmabili śr félögum og fyrirtękjum sem sķšan uršu gjaldžrota, (eša uršu fjįrhagsleg byrši į Rķkissjóši) verši endurgreiddur. b.  Lög um hluthafafélög verši aš hluta til afnumin; Ef rķkissjóšur hefur hlotiš kostnaš (beinan eša óbeinan) vegna gjaldžrots hlutafélags skal sį kostnašur greiddur śr öšrum hlutafélögum ķ eign žessara einstaklinga.  Rķkissjóšu krefur eigendur hins gjaldžrota félags um greišslu į žeim kostnaši sem rķkissjóšur hefur oršiš fyrir, (Skżring:  Margir léku žann leik aš stofna mörg hlutafélög, taka stór lįn og fara aš vešja grimmt; flest hlutafélögin töpušu en sum gręddu; ašrir bįru kostnašinn af žeim fyrirtękjum sem töpušu en eigendurnir hirtu gróšann aš žeim sem höfšu heppnina meš sér ķ vešmįlunum.)   c.  Hagnašur sem oršiš hefur til vegna framvirkra samninga, skortstöšutöku, gengisvešmįla, vöndla og annarra afleišusamninga gengur upp ķ aš lįgmarka skaša žjóšfélagsins.    Kreppa er skilgreind eftir alžjóšlega višurkenndum stöšlum.  Ef žaš er óljóst žį mį t.d. miša viš:  Ef į 5 (10?) įra tķmabili skuldir rķkissjóšs meira en žrefaldast*, eša ef eignir 95% fįtękari hluta almennings (eignir į móti skuldum) rżrna um meira en 15% į 5 (10) įra tķmabili; (*Ef rķkissjóšur hefur veriš nįlęgt žvķ aš vera skuldlaus ķ upphafi tķmabilsins žį er ešlilegra aš nota regluna : Ef rķkissjóšur hrapar um meira en 20% į lista landa yfir skuldir rķkisins sem hlutafall af vergri landsframleišslu (af löndum žar sem žessi stęrš er žekkt)  

Samfélagssamningurinn, "The social contract"

Žaš er ķ gildi įkvešinn “Samfélagssamningurinn” (the social contract).  Hann kvešur į um aš framleišsla og framboš į vöru skuli vera frjįlst en ķ stašin er gert rįš fyrir žvķ aš umsvif fjįrmagnseigenda og athafnamanna leiši til veršmętasköpunnar fyrir žjóšfélagiš.  En hvaš ef athafnir framkvęmdamanna og fjįrmagnseigenda eru ekki hugsašar til žess aš skapa nein veršmęti heldur bara til žess aš flytja į milli veršmęti; eša bara til žess aš nį undir sig veršmętum sem žegar hafa veriš sköpuš og eru fyrir ķ samfélaginu?  Žį myndast engin hagnašur fyrir samfélagiš en veršmęti fęrast į fęrri hendur, ž.e. žaš veršur meiri efnahagslegur ójöfnušur įn nokkurar veršmętasköpunar.  Nżleg dęmi um žess konar framkvęmdir eša višskipti eru t.d. “framvirkir samningar”, “skortstöšutökur”, vafningar, afleišusamningar o.s.fr.  Allt eru žetta vešmįl žar sem annar ašilinn gręšir jafn mikiš og hinn ašilinn tapar, engin nettó hagnašur fyrir samfélagiš.  Ķ fjįrmįlastofnunum er algerlega bśiš aš aftengja peninga viš vörur og žjónustu, verslaš er meš vešmįl žar sem algerlega śtlokaš er aš nokkur velferš fįist fyrir samfélagiš.  Žess konar višskipti er margfallt meiri heldur en hin hefšbundnu samskipti viš fyrirtęki ķ framleišslu og žjónustu.  Vešmįlin eru lķka žaš stór aš enginn möguleiki er į aš sį sem vešji geti greitt tapiš en žaš greišist į endanum af rķkinu, ž.e. almenningi. Stjórnlagažing žarf aš taka afstöšu til žess hvort svona višskipti eigi aš tķškast į Ķslandi.  Ef žessi višskipti verša ekki bönnuš žį žarf aš taka afstöšu til hvernig hagnašur af žeim skuli skattašur, t.d. 90%?

Hér er slóš ķ langa grein um hvernig hįskólasamfélagiš getur komiš aš endurreisn ķslenska samfélagsins og endurheimt trśveršugleika sinn

http://www.facebook.com/topic.php?topic=220&uid=175009239181026

http://www.facebook.com/topic.php?topic=220&uid=175009239181026#!/topic.php?uid=175009239181026&topic=219

 


Ašgreining dómsvalds

Allir ķslenskir dómarar hafa hingaš til veriš skipašir af dómsmįlarįšherra.  Dómsmįlarįšherra er bęši hluti af löggjafarsamkundunni og framkvęmdavaldinu og žegar hann skipar dómara žį er bśiš aš koma löggjafarvaldi, framkvęmdavaldi og dómsvaldi į eina hendi.  Žessu žarf aš sjalfsögšu aš breyta, en hver į žį aš veita dómaraembętti?  Į hęstiréttur sjįlfur aš velja hverjir verša nęstu hęstaréttardómar?  Eša eiga prófessorar viš Lagadeildir Hįskólanna aš gera žaš?  Eša nefnd lögfręšinga? Vķša erlendis, t.d. ķ BNA, er žaš almenningur, réttlętiskennd almennings, sem įkvaršar sekt eša sakleysi einstaklinga. Įstęša žess er sś aš žar hafa menn gert sér grein fyrir aš sżn dómara į sakborninga er išulega lituš af bakgrunni dómaranna sjįlfra, gildismati og višmišum.  Dómarar eru frekar einsleitur hópur, oftast hvķtir karlar į mišjum aldri, žokkalega stęšir, langskólagengnir og lifa ķ sįtt og samlyndi viš valdiš. Žeirra dómur į žaš hvaš beri aš umbera og hvaš ekki gęti oršiš miklu óvęgari žegar ķ hlut eiga einstaklingar sem hafa allt annaš gildismat, klęša sig öšruvķsi og bśa ķ öšrum hverfum en dómararnir og hafa ekki eins įreynslulaus samskipti viš handhafa aušs og valds og dómararnir sjįlfir.  Gott dęmi um žetta er mįl svonefndra “nķmenninga”, žaš er lķtill vafi į žvķ hvernig žaš mįl myndi fara ef į Ķslandi vęru “Jury”, kvišdómur almennings. Žaš er hluti af žjįlfun sįlfręšinga og gešlękna aš gera žį mešvitaša um eigin gildi og fordóma žvķ aš žaš truflar išulega samband žeirra viš sjśklingana.  Ķ landi sem ekki hefur “jury” (kvišdóm) ęttu lögfręšingar ekki sķšur aš fį samskonar žjįlfun.  En hér į landi trśa lögręšingar žvķ aš žeir séu eins konar tölvur žar sem réttlętistilfinning og lķfsskošanir žeirra lita ekkert störf žeirra.  Kannske finnst dómurum aš žeir eigi aš vera eins konar tölvuforrit? En hefur lögfręši eitthvaš aš gera meš réttlętistilfinningu?  Į Ķslandi snżst lögfręši mest um hvernig dęma skuli eftir bókstafnum, en erlendis heitir dómsmįlarįšuneytiš “Justicedepartementet” eša “Ministry of Justice”.  Erlendis heitir lögfręši semsé eftir réttlęti og sanngirni.  Ķslenskir lögfręšinemar sem fara ķ framhaldsnįm erlendis verša oft yfir sig hissa žegar kennslan snżst um aš neminn sjįlfur er bešinn um aš hugleiša hvort honum finnist lögin samrżmast réttlętiskennd hans, hvort honum finnist aš lögin nįi tilgangi sķnum o.s.fr.  Į Ķslandi glatašiat žaš einhverstašar į leišinni aš lögin voru sett, og dómstólunum komiš į fót, til žess aš lķtilmagninnn gęti haldiš hlut sķnum gagnvart stórbokkanum, t.d. aušmanni eša rķkisvaldinu.  Į Ķslandi hefur žaš margoft gerst į undanförnum įrum aš ef venjulegur ķbśi eša blašamašur reynir aš varpa ljósi į atferli aušmanna (śtrįsarvķkinga) žį mį hann bśast viš aš hótaš verši mįlssókn meš atbeina dżrustu lögfręšinga landsins.  Viš žetta, aš afl dómstóla er žannig sveigt undir fjįrmagniš, hefur lögfręšingafélagiš eša lögfręšideildirnar ekkert haft aš athuga.  Hver einasti fjįrmįlagjörningur sem nś hefur rśiš annan hvern ķslending inn aš skinni hefur fariš um hendur lögfręšinga, og žeir hafa žegiš hluta af kökunni ķ stašin.  Engin umręša hefur veriš um žaš ķ fagfélögum eša hįskóladeildum lögfręšinga.  Aš hlutafélagalögin hafa veriš misnotuš til žess aš fęra stórkostlegar skuldir frį fjįrmįlabröskurum yfir į heršar almennings hefur heldur ekki hlotiš umfjöllun lögfręšingasamfélagsins.  Žaš aš hęgt sé aš kaupa fyrir peninga hóp fęrustu lögfręšinga og nįnast ónżta hvaša mįl sem er fyrir dómstólum hefur ekki veriš gagnrżnt af lögfręšisamfélaginu, ekki einu sinni veriš rętt į mįlfundi laganema. Žessi samžjöppun valds milli réttarkerfisins og peninga gengur žvert į hugmyndina um dreifingu valds.  Žrįtt fyrir žaš hefur engin umręša veriš um žessa óheillažróun, og žaš žótt ritsjórar stęstu dagblaša landsins séu lögfręšingar.  Ašeins einu sinni hefur lögfręšihįskólasamfélagiš komiš sżn sinni rękilega į framfęri ķ seinni tķš, žaš var ekki um hin skašsömu en įbatasömu gagnkvęmu tengsl aušmagns og lögfręši, heldur var žaš um mįl nķmenninganna svoköllušu.  Žaš atvik sem loksins braut svo gegn réttlętiskennd lögfręšiprófessors aš hann sį sig knśinn til žess aš tjį sig ķ fjölmišlum var aš almenningur vildi fį aš fylgjast meš pólitķsku dómsmįli, vildi fį fleiri įheyrendasęti. En hvķ eru višbrögš lögfręšisamfélagsins svo sterk viš “nķmenningunum”?  Getur žaš veriš aš žaš sé vegna žess aš žeir eru af öšru saušarhśsi en menn dómskerfisins?  Žeir klęša sig öšruvķsi, hafa önnur lķfsgildi, og žau ógna žvķ kerfi sem lögfręšingar hafa lifaš ķ mjög svo įbatasömu samlķfi viš.  Žaš er hętt viš žvķ aš ķ žessu mįli gęti kvišdómur skipašur almenningi (“jury”) og nśverandi embęttismannakerfi haft mjög ólķka sżn į sök nķmenninganna. Žar eš hvorki hįskólasamfélag lögfręšinga né fagfélög žeirra hafa sżnt nokkurn vilja til žess aš gagnrżna eša taka į hinum réttarfarslega halla aušnum ķ vil, žį hlżtur aš koma upp sś spurning į komandi stjórnlagažingi hvort lögrfęšingar séu til žess fallnir aš velja sjįlfir śr eigin hópi hverjir skulu hljóta dómaraembętti.  Kannske veršur Alžżšusambandiš, samtök sveitarfélaga eša einhver önnur alls óskyld samtök lķka aš koma aš valinu; eša žį aš kosiš veršur ķ almennum kosningum lķkt og gert er ķ BNA.  Aš lokum skora ég į dómsmįlarįšherra aš breyta nafninu į rįšuneyti sķnu, žaš vitnar um gamla valdatķma.  Oršiš “justice” žżšir ekki aš dęma, nafniš yrši žį réttlętis- og/eša sanngirnis rįšuneytiš.

Samžjöppun fjölmišlavalds

Ķ landsdómsmįlinu svokallaša hefur ein helsta vörn hinna įkęršu fyrir ašgeršarleysinu veriš sś aš žaš hefši ekki veriš hęgt aš gera neitt žvķ ljóst var žegar įriš 2006 aš bankarnir myndu fara į hausinn.  Žvķ hlżtur aš vakna spurningin; var logiš aš žjóšinni stanslaust ķ tvö įr; af stjórnmįlamönnum, greiningadeildum banka, opinberum stofnunum og sķšast en ekki sķst fjölmišlum?  Er ķ vel upplżstu, menntušu, gagnsęju lżšręšisžjóšfélagi hęgt aš leyna lķfsnaušsynlegum stašreyndum og halda fram hinu gagnstęša?  Svariš er nei, en ķ samfélagi žar sem lżšręšiš er meingallaš er žaš hęgt.  Śr žvķ žarf aš bęta meš hinni nżju stjórnarskrį, og hér ętla ég aš ręša um fjölmišlana.  Allir eru sammįla um aš žaš žurfi aš strjórnarskrįbinda valddreifingu.  Nżlega geršist žaš į Ķslandi aš valddreifingar var ekki gętt, einum litlum hópi aušmanna tókst aš nį algerum undirtökum ķ samfélaginu meš žvķ aš kaupa upp alla fjölmišla, styrkja stjórnmįlaflokka, gera hįskólasamfélagiš fjįrhagslega hįš sér o.s.fr. Žeir nżttu sér ašstöšu sķna žannig aš annar hver ķslendingur er nś oršin eignarlaus, og flestir venjulegir atvinnurekendur eru ķ alvarlegum vanda.  Ašeins 15% žjóšarinnar į ekki viš greišsluvanda aš etja en Hrunkvöšlarnir eru ašalleikendur ķ efnahagslķfinu ennžį. En hvernig nįšu žeir slķkri samžjöppun valds į sķnar hendur?  Meš žvķ aš nżta sér ķ žaula galla sem lengi hafši veriš į ķslensku lżšręšinu, nefnilega aš žaš var, og er, hęgt aš kaupa žaš.  Alls stašar žar sem oršiš hefur gķfurleg samžjöppun valds, t.d. ķ Rśsslandi og Žżskalandi millistrķšsįranna byrjaši samžjöppunin į žvķ aš einokun varš į upplżsingum, og ašeins einn ašili matreiddi fréttir ofanķ fólk.  Sama staša var hér į Ķslandi; eigendur bankanna įttu svotil alla fjölmišlana, og eiga reyndar ennžį žvķ Rķkiš hefur afskrifaš skuldir fjölmišla žeirra.  Ķslenskur almenningur borgar fyrir aš unniš sé gegn hagsmunum hans. Stundum er sagt aš fjölmišlar séu fjórša afliš į eftir löggjar-, framkvęmda- og dómsvaldi, en er žaš rétt?  Er fjölmišlavaldiš, ef į einni hendi, ekki fyrsta valdiš?  Meš fjölmišlum er hęgt aš rįša hvaš meirihluti fólks veit og hvaš žvķ finnst og žannig rįša hverjir eru kosnir til alžingis, sem aftur ręšur framkvęmdavaldinu sem skipar dómara.  Dreifing į eignarhaldi fjölmišla er fjöregg lżšręšisins, alger forsenda žess.  Samfélag žar sem einn hagsmunahópur ręšur meirihluta fjölmišla er ekki lżšręšissamfélag.  Stóreignamenn er einn hagsmunahópur, ekki margir mismunandi hagsmunahópar, žaš sįst gerlega hversu tengdir allir eigendur bankanna voru hvorir öšrum.  Hagsmunir stóreignamanna fara saman.  Žaš er žeirra hagur aš stóreignaskattar verši afnumdir, aš vešmįl (afleišusamningar, framvirkir samningar) verši įfram leyfšir ķ bönkunum, aš neytendavernd sé įbótavant, aš eftirlit sé ķ lįgmarki, aš gegnsęi ķ višskiptum sé sem minnst, aš engin umręša sé ķ fjölmišlum um vaxandi misskiptingu aušs o.s.fr.  Žaš eru forréttindi ķ sjįlfu sér aš eiga mikinn auš, en žaš į ekki lķka aš fęra aušmanninum rétt til žess aš rįša hvaš fólk veit, hvaš fólki finnst og hverning almenningur hugsar.  Žess vegna veršur aš festa ķ stjórnarskrįna aš engin einn hagsmunahópur į Ķslandi geti įtt meira en t.d. 25-33% fjölmišla, og žar af leišandi aš ekki meira en 25-33% af fjölmišlum geti veriš ķ eign (beinni eša óbeinni) stóreignamanna.  Žetta gęti hugsanlega kostaš einn eša tvo milljarša fyrst ķ staš, en nżlega kostaši eignarhald aušmanna į fjölmišlum žjóšina 10 žśsund milljarša, auk žess eru bankarnir okkar margbśnir aš afskrifa svotil alla fjölmišla į Ķslandi, ž.e. almenningur hefur hvort sem er kostaš žį.  Ķ Bretlandi er sagt aš enginn stjórnmįlamašur eigi framtķš fyrir sér ef hann fęr Robert Murdock į móti sér, en hann er eigandi allra öflugustu fjölmišlana ķ Bretlandi.  Bretar böršust fyrir lżšręši kynslóš fram af kynslóš, kostušu til žess ómęldum fórnum og mannslķfum, en afkomendur žessarra lżšręšishugsjónamanna finnst allt ķ lagi aš afhenda lżšręšiš aftur einum manni, fjölmišlamógśl.  Stašan er svipuš į Ķslandi. En hvaš meš rķkisfjölmišla?  Enn ein leiš til žess aš kaupa skošanir įhrifamanna og almennings er gegnum “almannatengslafyrirtęki”.  Er žaš raunverulegt lżšręši, raunveruleg valddreifing ef aušur getur keypt skošanir almennings og rįšamanna?  Er žaš ekki samžjöppun valds til eignarmanna?   Veršur ekki aš višurkenna aš vald fylgir peningum?  Veršur valdiš ekki aš vera gegnsętt ķ lżšręšisžjóšfélgi?  Veršum viš ekki aš vita hverjir eru aš borga fyrir aš koma įkvešnum skošunum į framfęri, hverjir eru aš reyna aš hafa įhrif į įkvaršanir stjórnmįlamanna og skošanir almennings gegnum almannatengslafyrirtęki?  Žvķ veršur aš festa ķ stjórnarskrį aš bókhald almannatengslafyrirtękja verši aš vera opiš. Ķ lęknisfręši verša greinarhöfundar og fyrirlesarar aš gefa upp hvort og žį hvernig žeir eru tengdir lyfjafyrirtękjum.  Žessu veršur lķka aš koma į varšandi žau fyrirtęki sem vinna aš žvķ aš hafa įhrif į skošanamyndun fólks.  Bęši sjónvarpsstöšvar og blöš žurfa sķfellt aš gefa upp hverjir eigendur eru og hvaša hagsmunum žau tengjast, lesendur eša įhorfendur eiga aš sjįlfsögšu rétt į aš vita žaš. Ę sér gjöf til gjafar.  Eina hlutverk stjórnmįlamanna er aš gęta hagsmuna almennings, gęta žess aš hagsmunum fjöldans verši ekki fórnaš fyrir hagsmuni fįrra valdamikilla ašila.  Žaš er žvķ alger mótsögn aš žessir valdamiklu ašilar geti keypt sér velvild stjórnmįlamanna meš žvķ aš styrkja framboš žeirra. Enn ein ašferšin sem stušlar aš samžjöppun valds į hendur fjįrsterkra ašila er aš leyfa auglżsingar ķ kosningabarįttum.  Žaš segir sig sjįlft aš ef mönnum er annt um valddreifingu žį veršur aš afnema auglżsingar ķ kosningabarįttum.  Styrkir til stjórnmįlaflokka eiga aš notast til žess aš upplżsa almenning, ekki til žess aš kaupa föt, hįrsnyrtingu og auglżsingar. Atvinnurekendur žurfa aš eiga greišan ašgang aš rįšamönnum.  Žeir žurfa aš geta komiš sķnum skošunum į framfęri viš rįšherra, en žeir eiga ekki aš rįša žvķ hver veršur rįšherra.  Žaš žarf žó ašathuga aš til eru tvenns konar “atvinnurekendur”, žeir sem eru aš skapa veršmęti og žeir sem eru aš vinna ķ aš žvķ aš nį til sķn žeim veršmętum sem žegar hafa veriš sköpuš.  Žess vegna er rétt aš gera greinarmun į atvinnurekendum og fjįrmįlamönnum.  Žaš voru hinir sķšarnefndu sem lögšu Ķsland ķ rśst, almenning jafnt sem atvinnurekendur, og nż stjórnarskrį žarf aš bregšast viš žvķ. Aš lokum žetta:  Į 17. öldinni hófst merkileg hreyfing sem kölluš var upplżsingastefnan.  Frumkvöšlar hennar voru į móti žvķ aš almenningi skyldi haldiš fįfróšum og aš ašeins valdastéttin mętti bśa aš menntun og žekkingu.  Alfręšibękur og upplżsingarit voru prenntuš, almenningur fór aš hugsa sjįlfstętt um žjóšfélagsmįl.  Lżšręši fęddist.  Lżšręši er ešlilegur fylgifiskur žess aš allar upplżsingar liggi fyrir og aš opin umręša fari fram.  Žessu ferli, upplżsingunni, er hęgt aš snśa viš meš žvķ aš kaupa upp alla fjölmišla og nį stjórn į allri umręšu.  Žį tekst aftur aš telja almenningi trś um aš hann eigi ekki rétt į aš eiga neitt, aš hann eigi aš borga skuldir óreišumanna, aš hann eigi aš taka į sig vešmįl aukżfinga gegn krónunni og borga töpuš vešmįl žeirra ķ bönkunum.  Nż stjórnarskrį žarf aš standa meš upplżsingunni, gegn samžjöppun upplżsingavalds. 

Sjö óbrigšul rįš til aš afstżra kreppu į Ķslandi

Ég setti žetta į blaš seinnipart janśar, ręddi efniš ķ Silfri Egils 1. febrśar en żmislegt hefur breyst sķšan, góšu heilli. Komin er nż rķkisstjórn, frumvörp hafa veriš lögš fram į Alžingi og żmist samžykkt eša bķša samžykktar. Dęmi um slķkt er frumvarpiš um hópmįlsókn sem ég nefni ķ liš nr. 2. Set žetta engu aš sķšur hér inn til ķhugunar.


Skuldir rķkisins eru nęr 2.100 milljaršar.  Einhverjar eignir eru bundnar ķ bönkunum en lįgt verš fęst fyrir žęr um žessar mundir. Mat AGS viršist žvķ vera nokkuš nęrri lagi, aš heildarlįntökužörf rķkisins vegna lįntökuglęfra og bókhaldsfegrunarašgerša bankanna (einnig kallaš bankahrun) sé um 1.600 milljaršar. Svķar lentu ķ djśpri bankakreppu 1991 sem žeir eru ekki ennžį bśnir aš vinna sig almennilega śtśr. Heildarkostnašur skattgreišenda žar var 1.800 milljaršar ķslenskra króna (nśvirši). Svķar eru u.ž.b 30 sinnum fleiri en Ķslendingar, žvķ viršist bankakreppa okkar vera 25 sinnum verri en sęnska bankakreppan. Žaš er vonlaust aš ķslenskur almenningur sem nś žegar er aš kikna undan sķnum eigin körfulįnum, verštryggšum ofurvaxtarlįnum og atvinnuleysi geti nokkurn tķman borgaš žessa skuld fyrir fjįrglęframenn sķna. En žaš er engin įstęša til žess aš örvęnta, žaš er leiš śt śr vandanum. Žeir einstaklingar sem komu okkur ķ žennan vanda eiga nęgar eignir til žess aš greiša skuldir sķnar sjįlfir. En žar sem žeir hafa ekki tekiš til sķn orš rįšamanna um aš allir žurfa nś aš hjįlpast aš og sżna samstöšu žį er vandinn bara hvernig hęgt er aš nį aftur af žeim eigum sem žeir hafa skotiš undan. Hér skal bent į nokkrar leišir:

1.
Žó svo aš ķslensk fjįrmįlalöggjöf gefi fjįrglęframönnum afar frjįlsar hendur en neytandanum lķtil réttindi žį eru samt lögbrot undanfarinna įra svo stórtęBankark aš hęgt er aš dęma eigendur bankanna eftir hinum hripleku ķslensku lögum. Eigendur bankanna stofnušu félög sem žeir blésu upp gengiš į og létu svo lķfeyrissjóši ķ vörslu bankanna, og višskiptavini ķ fjįrmįlarįšgjöf, kaupa žessi bréf į yfirverši. Eigendur bankanna vešjušu öllu sķnu fé į aš gengi krónunnar myndi falla, en fengu svo lķfeyrissjóšina, (sem sumir voru ķ rįšgjöf hjį bönkunum) til žess aš vešja į móti žeim, ž.e. rįšlögšu skjólstęšingum sķnum aš gera žveröfugt viš žaš sem žeir sjįlfir geršu. Žetta, og margt fleira er ólöglegt og žvķ hęgt aš endurheimta féš meš lögsóknum.

2.
Bęta löggjöfina žannig aš léttara verši fyrir einstaklinga aš sękja rétt sinn gagnvart fyrri eigendum bankanna. Į Ķslandi geta t.d. einstaklingar ekki höfšaš sameiginlegt mįl gegn bönkunum t.d. fyrir vķsvitandi villandi rįšgjöf, heldur žarf hver og einn aš fara ķ mįl fyrir sig einan. Žannig er žvķ ekki fariš ķ sišmenntušum löndum ķ kringum okkur. Ef fyrirtęki brżtur gegn višskiptavinum sķnum verša žeir sem fyrir brotinu verša sjįlfkrafa ašilar aš sameiginlegri mįlshöfšun. Bretland veitir neytendum og smįum hluthöfum góša vernd gegn bellibrögšum žeim sem leyfš eru į Ķslandi, hęgt er aš taka upp bresku löggjöfina hér.

3.
Hinum nżju aušmönnum Ķslands tókst aš koma skuldum sķnum yfir į almenning gegnum rķkisvaldiš, og meš rķkisvaldinu mį aftur nį af žeim fénu. Žjóšin er ķ algerlega nżrri ašstöšu, hśn į aš greiša skuldir manna sem feršast um heiminn į einkažotum og velta sér upp śr aušęfum. Ekki Lög greypt ķ steiner óešlilegt aš nżrri löggjöf verši komiš į sem bregšist viš žessum nżju ašstęšum. Nś er neyšarįstand, žį eru sett neyšarlög. Ķslensk lög eru ekki greypt ķ stein af Guši, heldur sett af fulltrśum almennings į Alžingi. Lagasetning er aš festa ķ orš žaš sem endurspeglar réttlętiskennd žjóšar. Hin nżju lög gętu t.d. hljóšaš eitthvaš į žessa leiš: "Ef rķkissjóšur (almenningur) žarf aš taka į sig skuldbindingar einkafyrirtękja sem nema meira en x% af VLF žį śtleysir žaš įkvešin réttindi žeirra sem žurfa aš greiša žaš. Fyrningafrestur lengist, banka- og bókhaldsleynd afléttist, og allar fęrslur sem ljóst mįtti vera aš hefši veikt stöšu hins gjaldžrota fyrirtękis og aukiš skuldir almennings verši lįtnar ganga til baka eftir žvķ sem viš veršur komiš o.s.frv.".

4.
Śtrįsarķmyndinni var m.a. višhaldiš meš žjóšernisrembingi. Nś er bśiš aš ęsa ķslendinga upp į móti Bretum. En bankamennirnir okkar (studdir af FME, sešlabanka og rįšherrum) fóru nįkvęmlega eins meš breskan almenning og ķslenskan. Bretar eru į alveg sama bįti og ķslenskur almenningur. Bretar horfa nś agndofa uppį aš ķslensk stjórnvöld ętla aš halda hlķfiskildi yfir fjįrglęframönnunum og ekki gefa žeim ašgang aš žeim. ICESAVE og EDGE deilurnar į aš semja um į eftirfarandi hįtt: Bretum (og öšrum žjóšum) er veittur ótakmarkašur ašgangur aš gögnum ķslensku bankanna og veitt öll sś ašstoš sem hęgt er til aš lögsękja žį fyrir óešlilegra višskiptahętti. Žaš sem aš žvķ loknu stendur eftir af skuldinni getur rķkissjóšur įbyrgst. Žetta er naušsynlegt, žar sem ķslendingar geta ekki gert žetta sjįlfir žar sem nżlega er bśiš aš fękka ķ starfsliši efnahagsbrotadeildar og žar sem enginn pólitķskur vilji er til aš fara ķ žessi mįl.

5.
Tölur frį sešlabankanum sżna aš bankaśtrįsin var 2.000 milljaršar ķ mķnus fyrir hruniš, en bankarnir (og rįšherrarnir) sögšu aš eiginfjįrhagsstašan vęri plśs 1000 milljaršar. Einn fremsti upphafsmašur bankaśtrįsarinnar śtskżrši aš misENRON - The Smartest Guys in the Roommunurinn, 3.000 miljaršar, vęri višskiptavild og ašrar óefnislegar eigur, "einnig kallaš loft". Žetta var višskiptavild sem smurt var ofan į žį višskiptavild sem žegar var inn ķ fyrirtękjunum žegar žau voru keypt. Svona bókfęrsla ber keim af ENRON-hneykslinu. Endurskošendafyrirtęki ENRON, Anderson Consulting, missti allt traust og fór į hausinn žegar kom į daginn hvers konar bókhald žaš hafši įbyrgst. Hin erlendu móšurfyrirtęki ķslensku bankaendurskošendanna gętu oršiš fyrir alvarlegum įlitshnekki ef žaš kęmist ķ hįmęli aš žeirra umbošsskrifstofur hefšu skrifaš uppį bókhaldsloftfimleika ķslensku bankanna og śtrįsarvķkinganna. Ķslendingar ęttu aš benda móšurfyrirtękjunum į žetta og rétta fram sįttarhönd ef žau fara rękilega ķ gegnum endurskošunarvinnu ķslensku śtibśanna. Žannig myndi fįst góš og ókeypis višbótarrannsókn sem kęmi sér vel ķ komandi réttarhöldum žar sem féš veršur aftur sótt ķ hendur žeirra sem halda žvķ ķ dag. Ef hinar erlendu bókhaldsskrifstofur ganga ekki aš žessu žį er hętt viš aš Ķslendingar višri óįnęgju sķna į įberandi erlendum vettvangi.

6.
Til er tvenns konar fjįrmįlastarfsemi ķ heiminum ķ dag. Annars vegar žar sem veriš er aš beina fjįrmunum til veršmętasköpunar, og hins vegar žar sem hlutabréfum er breytt ķ spilapeninga og stunduš er vešmįlastarfsemi meš framvirkum samningum, gjaldeyrisstöšutökum o.s.frv. Hiš sķšarnefnda er miklu umfangsmeira ķ dag, skilar aldrei neinni framleišni og er almenningi aldrei til góšs. Žeir sem bśa yfir meiri žekkingu, t.d. eigendur bankanna sem vita hvernig raunveruleg staša er, geta plataš žį sem minna vita, t.d. stjórnendur lķfeyrissjóša og śtvegsfyrirtękja. Žeir menn sem žessa tegund višskipta stunda eru nefndir "financial predators"eša fjįrmunarįndżr, žaš eru žeir sem hafa rakaš til sķn fjįrmagninu į Ķslandi sem rķkissjóšur er nś aš reyna aš śtvega annars stašar frį į kostnaš skattborgaranna. Fé žessara manna mį nį aftur meš žvķ t.d. aš innleiša 90% skatt į arš af framvirkum samningum og 50% įrlegan eignaskatt af eignum tilkomnum af framvirkum samningum o.s.frv.

7.
Žaš var algerlega skżrt viš stofnun sparisjóšanna aš žeir ęttu ekki aš vera gróšafyrirtęki heldur byggjast į hugsjónum, almenningi til hagsbóta. Tališ er aš heildareignir sparisjóšanna sem aušmenn hafa nżlega stoliš af almenningi skipti tugum jafnvel hundrušum milljarša. Žessu fé er sįra einfalt aš nį tilbaka meš lagasetningu ef kosnir eru menn į žing sem hafa vilja til žess aš ganga ķ žaš verk.

Kęri lesandi,
Ķslendingar standa frammi fyrir kreppu sem viršist vera margfalt dżpri en bankakreppurnar sem rišu yfir nįgrannalönd vor fyrir 17 įrum.  Ķ finnsku efnahagslęgšinni djśpu uršu skuldir rķkissjóšs 60% af VLF en rķkissjóšur Ķslands skuldar nś 200% af VLF. Ķslenskur almenningur er žegar bśinn aš Peningartapa mestu af lķfeyri sķnum, bśist er viš atvinnuleysi og landflótta, fólkiš er aš sligast undan svimandi hįum verštryggšum vöxtum og myntkörfulįnum.  Žetta fólk getur ekki bętt viš sig aš borga af  žeim 2100 miljöršum sem rķkissjóšur skuldar nś (hann var skuldlaus fyrir įri sķšan). Lausnin į žessum vanda getur žvķ ašeins veriš sś aš beita öllum tiltękum rįšum til aš nį fjįrmununum af žeim vellaušugu mönnum sem ollu kreppunni. Viš fall bankanna kom ķ ljós aš žeir höfšu vešjaš u.ž.b. 700 miljöršum į aš gengi ķslensku krónunnar myndi falla (sem er sambęrilegt viš aš lęknir vešji aleigu sinni į aš sjśklingurinn sem hann er aš stunda muni verša alvarlega veikur eša drepast).  Įgóši žessa gengisvešmįls gęti oršiš u.ž.b. eitt žśsund miljaršar. Žaš er žetta fé sem žarf aš nį aftur; įsamt žvķ fé sem hefur streymt gegnum hina gjaldžrota banka til dótturfyrirtękja fyrrverandi eigenda žeirra.


Rannsókn bankahrunsins

Umsvif ķslensku bankanna undanfarinn įratug hafa byggst į svoköllušu Carry Trade.


Carry Trade er žaš, aš taka aš lįni fé ķ landi žar sem vextir eru afar lįgir (t.d. 0,2% ķ Japan og Sviss) og endurlįna žį til lands žar sem vextir eru hįir, t.d. til Ķslands meš u.ž.b. 18% vöxtum. Vegna vaxtamunarins ķ hinum tveimur löndum myndast fyrst um sinn mikill hagnašur. Gallinn er hins vegar sį, aš žessi višskipti ganga bara ķ įkvešinn tķma, svo enda žau alltaf meš skelfingu.

Ķslensku bankarnir fengu sķn lįn erlendis til fįeinna įra en endurlįnušu į Ķslandi til langs tķma, žeir žurftu žvķ sķfellt aš geta fengiš nż skammtķmalįn erlendis til aš fjįrmagna langtķmalįnin į Ķslandi. Dęmiš gengur upp mešan endurfjįrmögnun fęst, en aš mešaltali er fjįrmagnskreppa ķ heiminum meš ca. 10 įra millibili og žį er erfitt aš fį endurfjįrmögnun. U.ž.b. įri fyrir bankahruniš var oršiš ljóst aš ķslensku bankarnir gętu ekki endurfjįrmagnaš sig, enda sagši ašaleigandi Glitnis žį aš žaš jafngilti gjaldžroti bankans, og reyndist hann sannspįr.

Carry Trade hrynur lķka ef gengi ķslensku krónunnar lękkar žvķ žį verša endurgreišslurnar į ķslensku lįnunum veršminni og duga ekki til aš greiša upphaflegu erlendu lįnin. Ķslensku bankarnir voru žvķ alltaf hįšir žvķ aš sešlabankinn héldi uppi gengi krónunnar meš hįum stżrivöxtum. Carry Trade fer einnig į hlišina ef vextir hękka ķ erlenda lįnalandinu, eša ef žeir lękka į Ķslandi, og žannig mętti lengi telja. Af žessu mį ljóst vera aš Carry Trade gengur ķ efnahagsuppsveiflu en hrynur žegar kemur aš efnahagssamdrįttarskeiši en žau koma aš mešaltali sem fyrr segir į 10 įra fresti.

En žeir sem voru aš stunda Carry Trade eru ekki į flęšiskeri staddir žó aš bankavišskipti žeirra fari į hlišina meš ómęldum hörmungum fyrir žjóšfélagiš. Lįnsféš śr bönkunum er flutt yfir ķ dótturfélög eigenda bankanna. Einnig eru bśin til félög, veršinu komiš upp meš bókhalds- og višskiptabrellum og žessi félög seld lķfeyrissjóšum og almenningi ķ fjįrmįlarįšgjöf hjį bönkunum. Žegar ljóst er oršiš aš allt er aš fara į hausinn, og skrifaš um žaš ķ öllum erlendum blöšum (ķslenskur almenningur veit žaš žó ekki žvķ aš eigendur bankanna stjórna fjölmišlunum hér) žį er įfram hęgt aš gręša meš žvķ aš taka skortstöšu gegn ķslenska hagkerfinu. Žannig tapaši einn eigenda Kaupžings 50 miljöršum į hlutabréfunum sķnum ķ Kaupžingi en taldi sig samtķmis hafa grętt 188 milljarša į skortstöšu gegn ķslensku krónunni. M.ö.o., gręddi vel į žvķ aš leggja allt ķ rśst. Aš geta stundaš Carry Trade krefst žess aš menn eigi eitthvaš svolķtiš af peningum, hafi góša ašstöšu, žokkalega mešalgreind, en fyrst og fremst krefst žaš algers samviskuleysis gagnvart žvķ hvaš veriš er aš gera samlöndum sķnum.

Skuldir rķkisins (sem var skuldlaust fyrir skömmu) eru nś 2.600 miljaršar. Óvķst er hvers virši eignirnar eru į móti žessum skuldum, en ķ albesta lagi veršur nettó skuld rķkisins vel yfir 1.000 miljaršar. Žaš er vonlaust aš skilja žessa tölu nema aš hśn sé sett ķ samhengi viš eitthvaš annaš. Mišaš viš höfšatölu žį er žessi skuldastaša rķkissjóšs helmingi verri heldur en Finnar upplifšu ķ sinni kreppu žegar Rśsslandsmarkašur hrundi. Hśn er a.m.k. tķu sinnum verri en lįnsfjįržörf sęnska rķkisins varš ķ sęnsku bankakreppunni. Kalifornķurķki er tališ vera gjaldžrota, žar eru starfsmenn sendir reglulega heim ķ launalaus leyfi; skuldastaša ķslenska rķkisins er tķu sinnum verri heldur en sś kalifornķska. Afborganir af lįnum rķkissjóšs bara į žessu įri eru taldar verša 125 miljaršar, eša meira en ein Kįrahnjśkavirkjun. Augljóslega veršur strax aš grķpa til fumlausra ašgerša ef žaš į aš vera nokkur von til žess aš vinna sig śt śr vandanum.

Lķtum į hvaš gert hefur veriš. Bśiš er aš skera nišur yfirvinnu hjį Reykjavķkurborg, žar į aš spara einn miljarš króna. Žaš žyrfti aš halda žessu yfirvinnubanni į alla starfsmenn Reykjavķkurborgar ķ meira en 100 įr til aš dekka yfirdrįttarheimild bara hjį einum višskiptavini gamla Kaupžings. Mikill nišurskuršur er bošašur ķ heilbrigšisžjónustunni, žar į aš spara 5 til 6 miljarša į įri. Žaš žyrfti aš halda žessum nišurskurši ķ 30 įr bara til žess aš Kaupžing geti greitt śt til eins manns kröfu vegna skortstöšutöku gegn ķslensku krónunni.

Augljóslega er ekki hęgt aš vinna sig śt śr vandanum meš žvķ aš almenningur (sem er į hausnum nś žegar) herši sultarólina, upphęširnar sem til žarf eru bara til ķ heimi aušmannanna. Slóš žeirra er vöršuš lögbrotum, og žaš ętti aš vera hęgur vandi aš nį fénu aftur. En erum viš ķ stakk bśin til aš vinna žį vinnu sjįlf, Ķslendingar? Svariš er "Nei".

Lįn śtrįsarvķkinganna samsvara žvķ aš u.ž.b. 150 milljónir hafi veriš teknar aš lįni į hverja einustu fjölskyldu ķ landinu. Enginn mįttur fęr stašist žaš vald sem fylgir slķku aušmagni. Žaš svarar til žśsunda asna klyfjušum gulli. Ef 1% af lįnum śtrįsarvķkinganna hefšu veriš notuš til aš liška fyrir og styrkja stöšu žeirra į Ķslandi, žį hefšu žeir getaš greitt 1.400 manns 100 milljónir hverjum. Ekkert samfélag fęr stašist slķkt. Greišslurnar eru śt um allt ķ hinu ķslenska samfélagi; sem verktakagreišslur, sporslur, styrkir, ofurlaun, feršalög, veislur, styrkir til stjórnmįlaafla og hįskóladeilda, lįn į sérkjörum, įhęttulausar fjįrfestingar, fjölmišlaķtök og žannig mį lengi telja.

Rannsókn bankahrunsins kemur allt of nįlęgt valdastofnunum ķslensks samfélags til aš viš getum rannsakaš žaš sjįlf. Auk žess er sišferšisžrek žjóšarinnar lamaš. Ķ menntaskólum landsins hefur tķškast aš bankarnir styšji įkvešna frambjóšendur til formennsku ķ skólafélögunum; ef žeirra frambjóšandi vinnur formannsslaginn žį fęr bankinn forskot į markašssetningu ķ viškomandi skóla. Žetta uppeldi ķ pólitķskri spillingu, samžętting stjórnmįla og aušs, hefur žótt algerlega ešlilegt į Ķslandi. Annaš er eftir žvķ. Er til alvarlegri įsökun en sś aš forsętisrįšherra segi aš reynt hafi veriš aš mśta sér? Er žaš ekki įsökun um tilręši viš lżšręšiš? Samt leišir žetta ekki til neins į Ķslandi; žaš hefši tekiš einn dag aš lygamęlaprófa ašila žessa mįls

Hvķ ęttu vinažjóšir okkar erlendis aš vilja hjįlpa okkur um lįnsfé žegar žęr hafa į tilfinningunni aš lįnsfjįrkreppan hér sé til komin vegna žess aš viš höfum leyft einstaka mönnum aš sanka aš sér ógrynni fjįr? Hafa Ķslendingar įhuga į aš gefa fé til Afrķkurķkis žar sem žaš fer ķ aš gera fįeina menn forrķka?

Nišurstaša alls žessa er aš brįšnaušsynlegt er aš rannsaka bankahruniš en aš viš séum jafnframt ófęr um aš gera žaš sjįlf. Ķ žeim skrifušum oršum voru aš berast fréttir um aš Eva Joly hafi veriš rįšin til aš rannsaka ašdraganda bankahrunsins. Ef fariš veršur eftir hennar įbendingum veršur žaš einn stęrsti sigur sem nįšst hefur ķ endurreisn sišmenningarinnar į Ķslandi frį lokum Sturlungaaldar.

Andrés Magnśsson
Höfundur er lęknir og frambjóšandi ķ forvali Vinstri gręnna ķ Kraganum

Grein žessi birtist į vefmišlinum Smugunni 12. mars 2009.


Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband